Aš nevertas švelnių tavo žodžiųNei to ežero, pilno žvaigždžiųAš toks vienas, velnioniškai vienasPasiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių
Aš nevertas, aš daug ko nevertasAmžinai, amžinai neramusIr ne vieną tave aš prisimenu kartaisKai brendu naktimi į tuščius ir nelaukiančius šaltus namus
Aš nevertas švelnių tavo žodžiųNei to ežero, pilno žvaigždžiųAš toks vienas, velnioniškai vienasPasiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių
Aš nevertas, aš daug ko nevertasAmžinai, amžinai neramusIr ne vieną tave aš prisimenu kartaisKai brendu naktimi į tuščius ir nelaukiančius šaltus namus
Tu tyraIr šviesiKaip Oginskio graudus polonezasAaa, aa, aa
Tu pabūk, dar pabūkIlgesy, klajūne ugneleNeišblėsus
Tu tyraIr šviesiKaip Oginskio graudus polonezasAaa, aa, aa
Tu tyraIr šviesiKaip Oginskio graudus polonezasAaa, aa, aa
tu pabūk(Nei to ežero, pilno žvaigždžių) dar pabūkIlgesy, klajūne ugnele (aš toks vienas, velnioniškai vienas)Neišblėsus (pasiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių)
tu tyra(Amžinai, amžinai neramus) ir šviesiKaip Oginskio graudus polonezas (ir ne vieną tave aš prisimenu kartais)(Kai brendu naktimi į tuščius ir nelaukiančius šaltus namus)Aaa, aa, aa (o mes ėjome, ėjome, ėjome)
Tu tyra (pačiame obelų pražydėjime)(Pačiame pražydėjime savo)(Nei to ežero, pilno žvaigždžių)Ir šviesi (radom kelią žėruojant žarijomis)Kaip Oginskio graudus polonezas(Radom pelenus, trupinius plytų)(Ir ilgai tuo keliu priešą vijomės)Aaa, aa, aa (obelžiedžiais ant kelio to kritom)
Tu tyra (gėrėm vandenį, tyrą ir drumstą)Ir šviesi (ir už taiką krauju pasirašėme)(Ant kiekvieno pavasario grumsto)Kaip Oginskio graudus polonezas (žemė ružava, ružava regisi)Aaa, aa, aa (jaunos obelys žydi iš naujo)