Tave visą pro lūpas išvogčiauSu žemėm ir purvuBateliais ant kojųAuksiniais žiedais ir žvaigždžių auskarais
Išvogęs prisėsčiau ant ežero krantoSuvalgyčiau kaulus, blakstienas tamsiasIšgerčiau sklidiną taurę mėlyno tyroIr mirtinai supjaustyčiau savo rankas
Mano kraujas per žemę tekėtųRaudonas kaip rudenio vėjasMano kraujas – tai ašKūną palikęs, išeina ieškoti tavęs
Savęs (savęs, savęs, savęs)Tavęs (tavęs, tavęs, tavęs)Savęs (savęs, savęs, savęs)
Išėjęs prisėsčiau ant ežero krantoSuvalgyčiau kaulus, blakstienas tamsiasIšgerčiau sklidiną taurę mėlyno tyroIr mirtinai supjaustyčiau savo ydas