Neprapulk mūsų chemijojTaip saldu – dar įsipilsiu, dar įsipilsiuNieko nebijok, jei baisuGal nenumirsiu, gal nenumirsiu
Trošku, badasLaipsniai, degamSukis žemeRankos dreba
Atsikelsiu su gėlėm nepažįstamoj erdvėjŽvilgsnis (pliumpt) kaip meškerėTavo akiduobėseAš pasimetęs laikeMan tavęs nebeužtenkaIr matau kažką stiklinės dugne
Neprapulk mūsų chemijojTaip saldu – dar įsipilsiu, dar įsipilsiuNieko nebijok, jei baisuGal nenumirsiu, gal nenumirsiu
Trūksta stygos greičiau kiekvienąkartLūpos žydros, kaip išsiliejus tarpŽemės ir dangaus, aš tokias nesąmones darauBet kol neišėjau
Ritasi lašas stempleNuodai jau tampo maneMan tavęs kaip oro reikiaKai pasileidžiu vėl silpnybių upe
Neprapulk mūsų chemijojTaip saldu – dar įsipilsiu, dar įsipilsiuNieko nebijok, jei baisuGal nenumirsiu, gal nenumirsiu