OooLaukiu iš mirties kol jis atsigausTik širdies plakimo giliai klausauJis panašus į raudą, kai krūtinėj daužosDabar žinau, galvą priglaudęs, ieškau kur skauda
Jeigu galėtum vieną žodį užrašytKam jis būtų skirtas, o kam jis būtų skirtas?Per ilgai mes gulėjom vandenyĮ upes išpilkim, srovėmis pakilkimJeigu daryt nenori nieko su manimSu tamsa išeisiu, uždarysiu vartusNiekas negali čia per prievartą laikytNiekas negali čiaNiekas negali čiaNiekas negali čia
Apie ką galvoji, kai vienasVienas tu pasiliekiVienas tu pasilieki
Apie ką galvoji, kai vienasVienas tu pasiliekiVienas tu pasilieki
Man gėda pripažint, bet tu tik dalį to mataiDuobėj jau mano mintys ir iš ten sunku išeitAš su vėliava palinkęs, kaip sulaužyti pečiaiKai veliumą nuimsi, viskas gali pasikeistPalik man vieną kėdę, negerai juk be namųEinu į naktį juodą kiaurą širdį prasipūstAš grįžti neskubėsiu, jei nepastebėsi tuIr paskui mane neik, šitas kalnas per status
Čia mano erdvėČia mano erdvėTu negaliČia pasilikt
Apie ką galvoji, kai vienasVienas tu pasiliekiVienas tu pasilieki
Apie ką galvoji, kai vienasVienas tu pasiliekiVienas tu pasilieki