Švelniausiai kaip mokiTu glostai rytą mūsųGreičiausiai kaip galiSveiksta mano kūnasNusiėmę karūnasNuprausę pėdasRagavę pirmo jaudulio dienasRytais mes kepsim šviežias bandutes
Šitas paukštis skrisMūsų sode obelis pražysJei tik norėsi plaukus šukuosiu tau naktimAš vis dar netikiu kad tau taip paprasta būti su manim
Išsekęs mano kūnas niršta, keikiuos ir liepsnojuMan trūksta prisiglaust, taip trūksta prisiglaustIšglostyk tą pyktįNenoriu jaunas mirtiNenoriu
Šitas paukštis skrisMūsų sode obelis pražysJei tik norėsiu plaukus šukuosiu tau naktimAš vis dar netikiu kad tau taip paprasta būti su manim