Į tavo kūną suteka debesysSaulė ir liepų alėja susiliejaKvapas pavasario ir gėlių žiedų troškimasŽirgai lyg artėjantis dundesysArtimas tavo sielai tavo sielai liūdesysPasiglemš tamsias tavo akis
Aš išprotėjau tave taip myliuNors bijau sakyti tyruAš išprotėjau tave taip myliuNors bijau sakyti tyru
Upės nenuplaus tiek išmestų žiedųNorai sugalvoti kartu išplauks iš jųDebesys nenuoramos laiką tirpdysKurio nėra
Žirgai lyg artėjantis dundesysŽirgai lyg artėja