Atsisuku, o už manęs stovi tu
Ir tai taip pat skaudu kaip ir galvojau bus
Žinojau susitiksim vėl
Greičiausiai, kad kavinėj apačioj tavo namų
Nes aš dažnai čia ateinu

Atsisuku, o už manęs stovi tu
Kvepėdama prisiminimu
Tik prie tavęs man nugara išsitiesa
Pasitempiu ir trykštu grakštumu

Vis dar turi tą patį žvilgsnį
Tik gyvenimą jau – kitą

Rarara

Dabar tu gyveni gyvenimą
Apie kurį aš nieko nieko nežinau, nežinau
Kadaise svaigom apie tavo vestuves
Kai meilė pagaliau tave suras

Nesakiau, bet akyse mačiau
Tuščios viltys širdį vėrė vis labiau

Rarara