Kai JĮ išrinko ir pasodino į sostą, šalį valdė šreko žmogėdros. JIS labai jaudinosi viskas buvo labai nauja, nematyta. JIS labai bijojo, kad žmonės nepamatytų, kad jis neturi stuburo. JIS mokėsi tai slėpti. Kada žmogėdros pasitraukė iš valdžios, šalį valdyti pradėjo trys fėjos. JIS jau buvo išmokęs slėpti, kad neturi stuburo ir valdant fėjoms visokiais įmanomais būdais vaidino, kad turi stuburą. Praėjo keturi metai fėjos pasitraukė. Šalį valdyti atėjo bebrai. Visi tikėjosi, kad bebrų motinėlė parodys ką moka, tačiau bebrų motinėlė pasakė, kad ji sena ir nebepajėgs.

   Bebrai sprendė ką daryti. Patys vieni bijojo, kad nesugebės valdyti, ar išlaikyti valdžios savo rankose. Valdyti jie labai norėjo ir atiduoti kam nors valdžios nenorėjo. Jie pasitrė ir pasikvietė didžiausio šalies cirko klouną į pagalbą. Bebrai darė viską ko prašė klounas. JIS per keturis metus labai pavargo vaidinti, kad turi stuburą ir užsimiršo. Niekas to net nepastebėjo.

  Po vienerių metų, kad JIS neturi stuburo pamatė tik šachmatų fėjos rikis. Pamatęs garsiai pranešė visiems:

-Žiūrėkit, JIS neturi stuburo.

 JAM pasidarė pikta ir baisu. JIS norėjo verkti dėl tokios gėdos. Kaip anksčiau minėjau, raudonojo obuolio planetos gyventojai negali garsiai pykti, keiktis ar verkti visiems matant savo mieste ar savo šalyje. Tai nepriimtina, tačiau jei gyventojas turtingas ir jis turi tarnų, tai tarnui tą daryti galima.

  JIS pasikvietė vieną savo tarną ir liepė jam nuėjus į didžiąją aikštę garsiai pasakyti visiems, kad šachmatų fėjos rikis yra sena šiukšlė, kurią jau seniai reikėjo išmesti. Tarnas padarė kaip lieptas.

  Kitą rytą JIS atsikėlė, pažvelgė į delną. Ne, akis vis dar užmerkta delne. Pasirąžė ir nuėjo prie veidrodžio. Pažvelgė į veidrodį ir nustėro. Iš veidrodžio į JĮ žiūrėjo nauja šiukšlė.