Kartą visą žemę užpuolė piktieji šikšnosparniai. Žmonės išsigando, niekas nežinojo kaip kovoti su jais. Mokslininkai ėmėsi darbo ir sukūrė vakciną. Paskiepijus žmogų šikšnosparniai jo nepastebi.

  JIS pasikvietė fėjų motiną pas save ir liepė jai paskiepyti septyniasdešimt penkis procentus žmonių iki didžiosios karaliaus šventės. Fėjų motina pasikvietė laisvąją ir šachmatų fėjas ir jos ėmėsi darbo. Ėjo per šalį pasakojo žmonėms, gražiuoju prašė, įrodinėjo. Vieni žmonės skiepijosi, kiti ne. Buvo tokių kurie galvojo, kad vakcina tik išsigalvojimas, kiti išvis prieš vakciną nusiteikę buvo, treti išvis netikėjo, kad yra tie šikšnosparniai. Fėjos nežinojo ką daryti. Nusprendė kreiptis į didįjį burtininką, bet eiti pas jį nedrįso. Fėjos pasikvietė burtininko anūką ir paprašė jo pakalbėti su seneliu. Gal įmanoma šikšnosparnius užburti. Burtininko anūkas išklausė pakreipęs galvą. Tačiau didysis burtininkas buvo jau senas ir pamiršo, kaip naudotis burtų lazdele, o anūkas dar nemokėjo.

  Atėjus didžiajai karaliaus šventei JIS sukvietė visą šalį ir pradėjo skaičiuoti. Paaiškėjo, kad paskiepytų žmonių mažiau nei jis reikalavo. JIS nepaprastai supyko.

   Raudonojoje planetoje yra tokia taisyklė ir etiketo norma. Negalima savo mieste verkti, keiktis ir pykti matant kitiems gyventojams. Raudono obuolio planetoje visi vaikšto orūs ir rimti. Jei gyventojas nori išsiverkti, ar parodyti pyktį turi vykti į kitą šalį.

   JIS nuvyko į kitą šalį ir nuėjęs į didžiąją salę pradėjo garsiai šaukti. Niekam tai nebuvo įdomu tačiau jis vistiek šaukė:

• Aš liepiau fėjoms paskiepyti septyniasdešimt penkis procentus žmonių, o jos tyčia to nepadarė.

   Kuo labiau JIS šaukė, tuo labiau tuštėjo salė. Todėl ir dabar ne visur ir ne visi JĮ kviečia, o JIS toks gražus ir aukštas.