Sakai, pasiilgai dienų
Ar nepasiilgai savęs
Kuris šoko vien dėl jausmo
O ne akių
Ir gal per daug pavojinga
Tiek daug statyt ant kitų
Likus vienai, likus vienai
Mintys mėtos, neturi vietos
Gal
Gal išprotėjau aš
Bet kam verkt jei galim juoktis, bent iš savęs
Gal nereik ieškot prasmių, kur jų nėra
Veidrodžius daužysim
Neviltį skandinsim
Meilei patikėsim
Kad viskas gali būt kaip anksčiau
Tad jeigu veidrodžius daužysim
Neviltį skandinsim
Meilei patikėsim
Kad viskas bus kaip anksčiau