Leisk patikėt tau savo mintis
Nors ir skaudžios, nors ir gėda
Giliausios žaizdos išnyks su šviesa
Šiandien trauklapius skinsim, meilę pažinsim
Vakarą šį šoksime lėtai
Paliksime baimes už durų
Jei šis kambarys, tai pasaulis
Jam užteks mus dviejų, mus dviejų
Ir niekad nežinai
Kol žinai, kad akimirka ši
Liks atminty taip ilgai
Ir amžinybę sutalpint į vieną žvilgsnį
Aa
Leisk patikėt tau savo mintis
Nors ir skaudžios, nors ir gėda
Giliausios žaizdos išnyks su šviesa
Šiandien trauklapius skinsim, meilę pažinsim
Leisk patikėt tau savo mintis
Nors ir skaudžios, nors ir gėda
Giliausios žaizdos išnyks su šviesa
Šiandien trauklapius skinsim, meilę pažinsim
Į pabaigą kiekvieną su šypsena žiūrėsim
Saulės palydėti jau kitokiom akim
Ir man nieko negaila, niekad ir nebuvo
Bet tikriausiai dar neišmokau paleist