Mėnulėli, spoksai ko įkyriai?Lango rėmuose pakibęsMan sapnus baidaiKaip nemielaTavo įžūli šviesaLyg žinotum, ko nemiegaSiela sujaukta
Gal matai, ką ten slepiu?Ko nenoriu niekam rodytBet kiek rankų svetimųMane lietė, nebesuskaičiuoju
Gera, o man geraAlpstu nuo jausmoDega, kai degaSparnai iš skausmo
Žibintų raudonų foneKūną kiekvienam parduodaJi ne tokia, apie kurią dainuotųO po visko balsas sako„Tu tik norėjai būti mylima”, hmPlaunu savo gėdąO ašarėlės rieda
Gera, o man geraAlpstu nuo jausmoDega, kai degaSparnai iš skausmo
Gera, o man geraAlpstu nuo jausmoDega, kai degaSparnai iš skausmo