Pilnos taurės širdims tuščiomsSvetimos vienatvės šilumojRaibsta akys nuo to, ką matauO matau kasvakar taip pat
Žvaigždės stebi kaip mes krentamPerpildytų miestų aiduosePaskutiniame bare vienišos akysSpaudo širdeles
Svetimam glėby sušilt sunkuSąžinė vėl nuteka vamzdžiuBilieto atgal dar neturiuMažas aš – vadink mane vabzdžiu
La
Akys sunkios kaip nuodėmėMintinai išmoko grindisLabas!, – sako jau dar kitaIr tu greitai pakeli akis
Štai žemėlapis nuo mano kūnoČia – mano upėČia – mano miškaiBet tu turbūt nenori gaišti laikoTad čia – po kaire – mano patalai
Iš sodybų užkaltais langaisAtsibudę vis pilkais rytaisBaudžianti tyla ir spengs ir smeigs
Pameni – šukavai tu plaukus jaiMažam kambarėlyBrėkštančiais rytais