Ar ir tada, kai po sapną vaikštinėjomAr ir tave blaškė audros, nešė vėjas?Nes matau – neramiMan baisu, kai tu tyliMiršta žodis, tapęs kūnuAr prisikels jis dar iš mūsų lūpų?
Ar prisikels?Ar prisikels?Ar prisikels?
Ar ir tada, kai po sapną vaikštinėjomAr tik mane blaškė audros, nešė vėjas?Nes matau – neramiMan baisu, kai tu tyliMiršta žodis, tapęs kūnuAr prisikels jis dar iš mūsų lūpų?
Ar prisikels?Ar prisikels?Ar prisikels?Ar prisikels?Ar prisikels?
NežinauTu tikraTu vanduoAš saveGimsta naujas mūsų kūnasPanašus į žmogų, tik be rū-