Netgi vidury nakties mano ugnį užkurtumŽalios akys pakerės, tie vidurnakčio burtaiMūsų taurė sklidina – rankoj supasi, degaLaumė, miško ragana, kelią rodo ir veda
Duoki man ženklą, o mieloji KunigundaTavo plaukai ir tavo akys kūną gundoTurėsi palaukt, turėsi palauktO kai pamatysi mane – pašaukDuoki man ženklą, o mieloji Kunigunda
Net kai paliečia aušra, mūsų ugnys rusenaAkys žalios nejučia miško paslaptį sekaMūsų taurė vėl pilna – rankoj supasi, degaLaumė, miško ragana, vėl man atima žadą
Duoki man ženklą, o mieloji KunigundaTavo plaukai ir tavo akys kūną gundoTurėsi palaukt, turėsi palauktO kai pamatysi mane – pašaukDuoki man ženklą, o mieloji Kunigunda
Duoki man ženklą, o mieloji KunigundaTavo plaukai ir tavo akys kūną gundoTurėsi palaukt, turėsi palauktO kai pamatysi mane – pašaukDuoki man ženklą, o mieloji Kunigunda